OPIS STRON W INTERNECIE



Szukaj:


Wybierz język: ar | id | bg | ca | ceb | cs | da | de | et | en | es | eo | fr | he | hr | it | ko | lt | hu | nl | ja | no | pl | pt | ru | ro | sk | sl | sr | fi | sv | te | tr | uk | zh

Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapio Main Page)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją,

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 76 923 straipsniai
Image:wbar_green2.jpg
Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią skaityti, tobulinti ir pildyti gali visi žmonės, be jokių apribojimų ar mokesčių. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų; lietuviškuosiuose puslapiuose aprašyta daugiau nei 76 tūkstančiai straipsnių, skaičius nuolat auga.


Image:Wbar_blue.jpg
Image:Star Ouro 8bits.png Savaitės straipsnis
Apačiai

Apačiai – bendras kelių Šiaurės Amerikos etninių gyventojų genčių pavadinimas. Šie vietiniai žmonės kalba pietų atapaskų (apačių) kalba ir yra lingvistiškai artimi atapaskams gyvenantiems Aliaskoje ir Kanadoje. Šiandien, kalbant apie apačius, jiems nebepriskiriami navahai. Tačiau navahų ir kitų apačių grupių kultūra ir kalba glaudžiai susijusios ir giminingos. Anksčiau apačių gentys gyveno rytinėje Arizonoje, šiaurės vakarų Meksikoje, Naujoje Meksikoje, dalyje Teksaso ir Didžiųjų lygumų.

Anksčiau egzistavo nedidelė politinė sąjunga tarp apačių genčių, jos kalbėjo septyniomis skirtingomis kalbomis. Sąjungą sudarė navahai, vakarų apačiai, čirikavai, meskelerai, jikarilai, lipanai ir lygumų apačiai (dar vadinami Kajova apačiais). Dabar apačių grupės gyvena Oklahomoje ir Teksase bei Arizonos ir Naujosios Meksikos rezervatuose. Daugelis navahų įsikūrę 65 000 km² ploto rezervate Keturių kampų valstijose JAV.

Kai kurie apačiai persikraustė į didžiuosius miestus. Didžiausios jų bendruomenės įsikūrusios Oklahoma Sityje, Kanzas Sityje, Fynikse, Denveryje, San Diege ir Los Andžele. Kai kurie apačiai įsidarbino fermų ūkiuose ir persikėlė į agrikultūrinius regionus į pietų Kaliforniją, kur jų gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų.

Apačių gentys buvo labai karingos ir galingos, kariavusios su ispanais ir meksikiečiais ištisus amžius. Pirmieji apačių reidai Sonoros regione buvo užfiksuoti dar XVII amžiuje. JAV armija, po daugelio susidūrimų, juos vertino kaip smarkius karius ir įgudusius strategus. ...


Image:wbar_green2.jpg
lapkričio 21 dienos įvykiai

Lietuvoje

  • 1893 − įvykdytos Kražių skerdynės. Rusijos valdžia brutaliai susidorojo su žmonėmis, pasipriešinusiais valdžios ketinimui uždaryti Kražių vienuolyno bažnyčią.


Pasaulyje

  • 1949 − Generalinė JT asamblėja balsavo už visiškos nepriklausomybės suteikimą visoms buvusioms Italijos kolonijoms. Kirenaika, Tripolitanija, Fesanas buvo sujungtos į Libijos valstybę.
  • 1990Stradivarijaus smuikas Londono aukcione "Christies" parduotas už 1 572 850 dolerių. Tai muzikos instrumento kainos pasaulio rekordas.


Image:wbar_green3.jpg
Mėnesio šalys

Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Ispanijai ir Siera Leonei. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia: sąrašas. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.

Image:Wbar_pink.jpg
Image:Nuvola filesystems camera 8bits.png Rinktinė iliustracija


Manhatano tiltas 1909 m. kovo 23 d., pirmame plane jūrų laivų terminalas.


Image:wbar_green1.jpg
Image:Pp clock 8bits.png Savaitės iniciatyva
Justiniano I mozaika San Vitale bazilikoje

Justinianas I arba Justinianas Didysis (lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482/483 m. – 565 m. lapkričio 13 ar lapkričio 14 d.) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties, ir antrasis Justinianų dinastijos narys po dėdės Justino I. Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju, o populiariojoje istoriografijoje jis kartais vadinamas Paskutiniu romėnu[1].

Jam esant vienu svarbiausių žmogumi vėlyvojoje Antikoje, Justiniano valdymas sudarė atskirą epochą Bizantijos istorijoje. Jo valdymą žymėjo ambicingas, bet nepavykęs renovatio imperii ar "Imperijos atkūrimo" planas. Valdant imperatoriui Justinianui (527-565 m.), Bizantija atsikariavo Italiją, Romos miestą ir didžiumą žemių prie Viduržemio jūros. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, Corpus Juris Civilis, daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (Hagia Sophia), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.


Šios savaitės iniciatyvos tema yra „Ankstyvieji viduramžiai“.

Image:wbar_yellow.jpg
Vikisritys

 Biologija     Geografija     Istorija     Matematika     Informatika     Fizika     Astronomija     Menas     Religija     Mitologija     Sportas     Technika      Metai   

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Change language: All | العربية | Bahasa Indonesia | Български | Català | Cebuano | Česky | Dansk | Deutsch | Eesti | English | Español | Esperanto | Français | עברית | Hrvatski | Italiano | 한국어 | Lietuvių | Magyar | Nederlands | 日本語 | Norsk (bokmål) | Polski | Português | Русский | Română | Slovenčina | Slovenščina | Српски / Srpski | Suomi | Svenska | తెలుగు | Türkçe | Українська | 中文

Wikipedia jest zarejestrowanym znakiem towarowym Wikimedia Foundation
Wszystkie materiały pochodzą z Wikipedii, obięte są licencją GNU Free Documentation License